Shkolla foshnjore
Me
zhvillimin e qytetit dhe shtimin e banorėve, lindi nevoja qė nė Sarandė tė niste jetėn edhe arsimi parashkollor.
Kėshtu,
nė vitet 1931-32 u ēel pėr herė tė parė nė Sarandė edhe njė kopsht fėmijėsh, qė nė atė kohė emėrtohej “shkolla foshnjore”.
Mėsuese edukatore ka qenė Vitori Ninka. Pati njė pėrkrahje tė gjerė hapja e kopshtit dhe arriti qė atė ta vijonin rreth 40
fėmijė.
Kopshti
varej nga drejtoria e shkollės. Ai u vendos nė njė barakė njėkatėshe me dy tė
ndara, mė e madhja pėr dhomė mėsimi dhe mė e vogla pėr zyrė e mjete mėsimore. Mjedisi ishte i rrethuar me lule e gjelbėrim
dhe mbahej pastėr. Shkolla foshnjore ndodhej aty ku sot ėshtė fundi i shėtitores buzė detit dhe ngrihet busti i patriotit Hoxha Tahsin. Nuk ka mbetur asnjė shenjė nga e kaluara dhe vendin e kopshtit e ka
zėnė lulishtja e bukur gjithė gjelbėrim. Kopshti pėr kohėn ishte i pajisur mirė, me tė gjitha orenditė, me mjete mėsimore
dhe lodra pėr fėmijė.
Edukatore
Vitoria ka qenė me arsim pėrkatės pedagogjik, e pėrgatitur mirė, punonte me pasion me fėmijėt dhe fitoi dashurinė e prindėrve e tė fėmijėve. Ajo ndihmonte edhe shkollėn nė
pėrgatitjen e manifestimeve kulturore e sportive, sepse nė ēdo manifestim merrnin pjesė dhe fėmijėt e kopshtit. Ushtrimet
gjimnastikore, lodrat, kėngėt, vallet e recitimet e tyre pėlqeheshin shumė nga
banorėt. Vitoria ka punuar edhe me vajzat e gratė e qytetit, sepse kishte ngritur kurse me to, sidomos pėr prerje, qepje e
qėndisje.
Shkolla
foshnjore i kryente me kujdes detyrat mėsimore dhe edukative dhe ndihmonte qė fėmijėt tė vinin nė klasėn e parė sa mė tė pėrgatitur.
Ishte pa ushqim dhe nė tė vinin kryesisht fėmijė tė prindėrve qė ishin nė gjendje
tė mirė ekonomike. Fėmijėt visheshin mirė e pastėr, nė kopsht vinin me pėrparėse tė bardha dhe tė shoqėruar nga prindėrit,
tė afėrmit apo dhe shėrbėtorėt , kur bėhej fjalė pėr familjet e pasura. Nė festa e manifestimet shkollore zakonisht pėrdornin
kostume tė veēanta. Kur dilnin rrugėve tė qytetit, ashtu tė kapur pas njėri-tjetrit, ngjanin si flutura dhe tė gjithė i shikonin
me simpati tė veēantė.
Vetėm
pas Ēlirimit u krijuan kushtet e mundėsitė qė kopshtet e fėmijėve tė shtohen, u ēelėn tė rinj me drekė e pa drekė, tė ndara nė grupe sipas moshės dhe me edukatore me arsim pėrkatės