|
Pjesemarres ne takim |
Fteriotėt e Sarandės nė njė takim kulturor
Paraqitet libri “Lame Xhama – Mėsues i Popullit –
Kujtime e dokumente”
Komuniteti
fteriot nė Sarandė, nėn kujdesin e Bashkise se Sarandės, organizuan mė 25 maj 2009 njė takim pėr paraqitjen e librit “Lame
Xhama – Mėsues i Popullit – Kujtime e dokumente”.
Nė kėtė takim morėn pjesė
ish nxėnės tė Mėsuesit tė Popullit Lame Xhama, kolegė pune, miq, dashamirės, komuniteti fteriot nė Sarandė si dhe tė ftuar
tė tjerė. Morėn pjesė kuadrot drejtuese tė qytetit tė Sarandės, Kryetari i Bashkisė sė qytetit Edmond Gjoka, Kryetari i Kėshillit
Bashkiak tė qytetit Arjan Demiri, Sekretarja e Kėshillit Bashkiak Polikseni Ikonomidhi, Zv/ drejtori i drejtorisė arsimore
Thoma Stefani, drejtori i gjimnazit Apostol Nika, Drejtoresha e drejtorise sė kulturės Pasjonare Nika, Drejtori i Drejtorisė
sė turizmit tė Bashkisė Aristotel Bita, Drejtori i filialit ekonomik tė USHT Eduard Mehmeti,
drejtoresha e burimeve njerėzore tė bashkisė Suzana Nika, Drejtori i drejtorisė juridike Krenar Abazi, drejtori i drejtorisė
ekonomike Panajot Gunariu, drejtori i drejtorisė sė shėrbimeve Aristotel Koēi e tė tjerė.
Nje
bukuri te veēante i dha takimit pjesėmarrja e shume ish nxenėsve e kolegėve tė Mėsuesit tė Popullit Lame Xhama, tashmė nė
moshė tė thyer, si Koēi Vasi, Dhimitėr Tulo, Andrea Caka, Janulla Papagjika, Ana Harito, Abedin Hasani, Jasin Berberi, Jani
Ballca e shumė e shumė tė tjerė.
Fteriotėt e shumtė qė morėn
pjesė nė kėtė takim, ndjenė krenari tė ligjshme pėr nderin qė i bėhet bashkėfshatarit tė tyre – Lame Xhama, dhe shprehėn
mirėnjohje pėr tė, pėr familjen e tij qė mundėsoi botimin e librit dhe organizatorėt e kėtij takimi.
Takimin e hapi Zėvendėskryetari
i Bashkisė Robert Maēi. Fjalėn e rastit e mbajti Gėzim Dusha, pastaj pjesėmarrėsit nė takim, edhe gjate kokteit, folėn pėr
figurėn e Lame Xhamės dhe treguan kujtime qė kishin me tė.
Nga fjala e z. Gėzim Dusha:
Tė nderuar tė ftuar dhe ish nxėnės tė Mėsuesit tė Popullit Lame Xhama, tė dashur
fteriotė !
Jemi mbledhur sot nė kėtė takim tė pėrbashkėt kulturor, pėr tė bėrė edhe kėtu nė Sarandė paraqitjen e librit “Lame
Xhama – Mėsues i Popullit – Kujtime e dokumente”, tė organizuar nga komuniteti fteriot i Sarandės nėn kujdesin
e Bashkisė.
Po e nis bisedėn e shkurtėr pėr kėtė libėr me njė citim tė marrė nga njė artikull i njė i botuar nė gazetėn “Tirana
Observer” e datės 7 prill 2009: “Libri i kalon pėrmasat e njė monografie tė zakonshme. Ai ėshtė njė enciklopedi
ku gjallon jeta e njė Mėsuesi tė Popullit si Lame Xhama, qė tėrė jetėn e shkriu pėr lirinė dhe shkollėn shqipe, por edhe histori
e gjallė e Fterrės dhe Sarandės, qė janė shquar pėr tradita arsimdashėse e liridashėse”.
Mėsuesi i Popullit Lame Xhama, edhe pse nė kujtimet e tij nuk flet pėr vete, lexuesi zbulon portretin e tij sa tė thjeshtė
aq edhe tė rrallė qė e vendos nė altarin e 100 mėsuesve mė tė mirė tė vendit.
Mund tė themi me plot gojėn, siē e pohon edhe vet, se Lame Xhama ėshtė me dy vendlindje: Nė Fterrėn qė e lindi dhe
e rriti dhe nė Sarandėn ku punoi njė jetė tė tėrė gati 30-vjeēare.
Ėshtė vėshtirė qė nė njė panoramė tė shkurtėr tė japėsh gjithēka pėr vlerat e kėtij libri. Pjesėmarrėsit do tė marrin
nė dorė librin dhe do tė dinė tė nxjerrin vlerat jo vetėm tė mėsuesit Lame Xhama, por edhe tė patriotit, jo vetėm tė zhvillimit
tė arsimit dhe tė shkollės nė Sarandė, Delvinė, Konispol, Gjirokastėr, Pėrmet e Kuē ku ai punoi por do tė vlerėsojnė kontributin
e kėtij mėsuesi atdhetar pėr gjithė Shqipėrinė, sepse ai ėshtė dhe do tė mbetet burrė i shquar i Fterrės, Labėrisė e gjithė
Shqipėrisė, sepse la vlera e gjurmė tė pashlyeshme nė historinė e arsimit shqiptar duke vėnė njė gur tė ēmuar nė themelet
e vetėdijes sonė kombėtare.
Libri ka njė thurje tė thjeshtė, i bazuar kryesisht nė kujtimet e tij, ku spikasin fotografitė dhe dokumentet e ruajtura
nė dekada, me vlera lokale e kombėtare.
Pėr Lamen figura e mėsuesit ėshtė njė perėndi e vėrtetė. Me kėto dimensione e kujton ai mėsuesin dhe drejtorin e Normales
sė Elbasanit, Aleksandėr Xhuvani. Prej tij, tregon ai, mora prushin e pasionit pėr dije, vrullin e punės, pėrkushtimin dhe
intuitėn e artit tė drejtimit tė shkollės.
Ja shtojnė vlerėn librit artikujt e botuar pėr tė, emisionet nė televizion e radio, kujtimet , vlerėsimet e letėrkėmbimet me kolegė e ish nxėnės.
Nė letrėn qė i dėrgon kolegu dhe ish shoku i tij nė Normalen e Elbasanit, Mėsuesi
i Popullit Fejzo Mehmeti, shkruan: “Ti ja kushtove tėrė jetėn arsimit dhe edukimit tė brezit tė ri, pėr t’u mėsuar
gjuhėn dhe historinė e gjallė tė popullit shqiptar”. Apo nė njė shkrim tė Guro Zenelit ku theksohet se nė profesionin
e bukur tė mėsuesisė xha Lamia e ngriti lart nivelin e dijes dhe shkallėn e nderit. Pėr Fterrėn ėshtė jo vetėm si mėsues i
shquar, por edhe si simbol i patriotizmit, fisnikėrisė, i edukimit familjar nė shoqėri, si njeri me tė gjitha vlerat njerėzore.
Ndėrsa ish nxėnėsi i tij Qamil Buxheli kujton se pėrveē dijes qė pėrēonte Lame Xhama, do edukonte njė brez tė madh patriotik,
qė do ti kushtohej lirisė dhe vendit.
Po e mbyll kėtė diskutim mė fjalėt e fundit tė kujtimeve tė tij tė cilat sot tingėllojnė si njė mesazh aktual pėr ēdo
njeri “ O njerėz tė mirė, jetojeni jetėn me punė e dinjitet deri nė ēastet e fundit tė saj”
|
Ish nxenes duke shfletuar librin |
Nga diskutimi i Z. Fatmira Qendros
Familja ime ka qenė mikeshė e familjes Xhama, ndaj unė, ndonėse nė moshė tė vogėl ruaj kujtime tė mira pėr Mėsuesin
e Popullit Lame Xhama. Kjo fjalė dimensionale ėshtė mė dimensionale kur do tė shprehesh pėr mėsues Lamen. Ruaj nė kujtesė
se sa herė shkonim pėr vizitė nė shtėpi e gjenim me njė libėr nė dorė. Teze Lutja, bashkėshortja, njė grua shumė fisnike dhe
mikpritėse, na priste me buzė nė gaz. Shtėpia herė pas herė mbushej me miq tė cilėt kėrkonin ndihmėn e tij pėr shumė probleme.
Dihet si ishin vitet e para tė pas ēlirimit dhe popullsia ishte analfabete.
Drejtor Lamia, siē e thėrrisnin, ishte njeri qė ndihmonte, ishte fjalėpak, i ditur, i menēur, me prestigj e autoritet.
Sa fshatra tė Shqipėrisė kishte pėrshkuar ai me kolegėt e tij Fejzo Mehmeti, Xhelal Berberi, Liri Kavo e shumė tė tjerė. Ishin
kėta mėsues qė vunė gurin e themelit e arsimimit tė brezit tė ri. Kėta mėsues mbajnė vlera morale e njerėzore nė edukimin
e brezit tė ri dhe na pėrcollėn lumė diturish. Kjo plejadė mėsuesish kanė lėnė gjurmė e duhet tė jenė model pėr punėn e sakrificat
e tyre pėr brezat e ardhshėm, jo vetėm nė 7 Mars, por tė kujtohen e tė vlerėsohen nga qeveria vendore.
Ėshtė nder pėr mua qė erdha si mike e familjes dhe si mėsuese veterane tė marr pjesė sot kėtu.
Ju faleminderit
|
Darka e shtruar |
|