Letėrkėmbime
Me Fejzo Mehmetin, Mėsues i Popullit
Sarandė, mė 18. 12. 1980
I dashur Lame,
Me kėnaqėsi tė madhe dhe gėzim tė veēantė mėsova pėr dekorimin tėnd me
titullin e lartė “Mėsues i Popullit”.
Ky vlerėsim i lartė qė i bėhet punės sė nderuar tė edukatorėve tė brezit tė ri, ėshtė njė vlerėsim plotėsisht i merituar
pėr punėn tėnde tridhjetė e ca vjeēare nė lėmin e arsimit pėr mėsimin e brezit tė ri, pėr edukimin e tij me ndjenjat e atdhedashurisė,
pėr tė qenė gjithnjė tė gatshėm qė tė bėjnė edhe sakrificėn mė supreme, ashtu
siē e vėrtetuan vitet e lavdishme tė Luftės Nacionalēlirimtare dhe sado herė qė ta kėrkojnė interesat e larta tė Atdheut…
Ėshtė njė sadisfaksion dhe gėzim shumė i madh pėr gjithė familjen tėnde e nė mėnyrė tė veēantė pėr ty qė ia kushtove
tė tėrė jetėn, mundin e djersėn njė misioni kaq tė lartė e fisnik, siē ėshtė ai i mėsimit dhe edukimit tė brezit tė ri, ėshtė
njėkohėsisht edhe njė gėzim e kėnaqėsi edhe pėr mua dhe shokėt tonė tė klasės, qė gjatė atyre pesė vjetėve pune e pėrpjekjesh
nė kondita shumė tė vėshtira tė Normales sonė tė dashur tė atyre viteve, po punonim me kėmbėngulje e vullnet tė fortė pėr
pėrgatitjen tonė si edukatorė tė brezit tė ri, qė do t’u mėsonim fėmijėve tė popullit gjuhėn tonė tė bukur, historinė
e popullit tonė tė lashtė, trim, punėtor e liridashės, do t’i entuziazmonim ata me luftėrat e popullit shqiptar nėn
udhėheqjen e heroit tonė kombėtar - Skėnderbeut, me kryengritjet e bėra gjatė pushtimit otoman, nėn udhėheqjen e trimave tė
kryengritjeve popullore, si dhe luftėrat e bėra pėr mbrojtjen e tokave shqiptare nga copėtimi pėr tė kėnaqur lakmitė e shovinistėve
fqinjė dhe ato tė 1920-tės kundėr “njė mbreti 40 milionė”.
Kėtė mision tė lartė neve e kryem me nder e me dinjitet, duke i dhėnė Atdheut me qindra djem e vajza, qė do tė mbushnin
mė vonė rreshtat partizane dhe me armė nė dorė…do t’i dilnin zot Atdheut dhe do tė luftonin trimėrisht pėr ēlirimin
e tij dhe vendosjen e pushtetit popullor. Shumė nga kėta ish-nxėnės tanė dhanė edhe
jetėn e tyre tė re pėr tė mbetur gjithnjė yje tė ndritshėm e tė pashuar. Shumė tė tjerė punojnė nė tė katėr anėt e
vendit pėr ndėrtimin, begatinė, forcimin dhe mbrojtjen e Atdheut tonė socialist.
Do tė doja shumė qė tė ndodhesha tok me ty dhe gjithė pjesėtarėt e tjerė tė familjes sate dhe tė merrja pjesė, bashkė
me ju edhe unė nė kėtė gėzim tė madh qė pati nderin tė ketė familja juaj nė kėto ditė, gjė qė, nga koha e keqe, mosha e thyer
dhe largėsia, nuk munda ta realizoj, por qė me mendje dhe me zemėr kam qenė gjithnjė pranė jush.
Pėrfitoj nga rasti qė, tok me ty, t’i shpreh gjithė familjes suaj urimet e mia mė tė pėrzemėrta. Veēanėrisht
Bardhylit e Lilianės, qė punojnė nė sektorin e arsimit, iu uroj suksese, si ato tė babait dhe gjyshit tė tyre.
Do tė mė falėsh qė vonova t’u shprehja mė shpejt urimet e mia, tė cilat nuk mė pėlqeu t’i bėja nėpėrmjet
ndonjė telegrami tė shkurtėr, por me anėn e kėsaj letre, pėr t’u shprehur pak mė gjerėsisht e njė ēikė mė mirė…
Duke pėrfunduar, tė uroj edhe njė herė nga zemra qė tė rrosh shumė vjet akoma dhe ta gėzosh kėtė titull tė lartė…
Tė puth sė largu me shumė mall e dashuri
Shoku yt i klasės dhe kolegu i punės
Fejzi
Mehmeti
Pėrgjigje
Fejzo Mehmetit
Tiranė, janar 1981,
I dashur Fejzo,
Letrėn tuaj e mora dhe ju faleminderit shumė pėr urimin pėr titullin “Mėsues
i Popullit”, pėr dashurinė e sinqertė, pėr respektin e madh, pėr simpatinė dhe pėr shprehjet tuaja tė ngrohta e plot
dashuri qė tregoni pėr mua e familjen time…
…Ne kemi punuar edhe nė kohė tė vėshtira, por me punė tė palodhur kemi kapėrcyer ēdo pengesė, qė nga Normalja
kur ne mėsuam bashkė, e deri sa dolėm nė pension. Tė dy kemi punuar kryesisht nė Sarandė e Delvinė pėr zhvillimin e arsimit,
pėr pėrhapjen e diturisė, pėr edukimin e brezit tė ri me ndjenja patriotike e revolucionare, ndaj edhe sot nė moshė tė thyer
ndjejmė kėnaqėsi kur takojmė ish- nxėnėsit tanė qė punojnė nė tė katėr anėt e vendit dhe na nderojnė e na respektojnė, si atėherė kur qenė fėmijė, e shpesh edhe mė
shumė.
Ėshtė e vėrtetė qė jam gėzuar shumė pėr dhėnin e titullit “Mėsues i Popullit”. Ėshtė gėzuar dhe familja
ime, tė afėrmit, shokėt dhe ish-nxėnėsit, nga tė cilėt kam marrė letra, telegrame dhe kartolina me urime…
…Ju falėnderoj dhe njė herė pėr atė letėr tė shkruar me shpirt e dashuri…Sė shpejti dėshiroj t’ua
kthej nė njė gėzim tė tillė, qė sigurisht do ta fitoni, se keni punuar shumė vjet nė arsim dhe me rezultate shumė tė mira
nė punė. Edhe ju e keni shkrirė jetėn pėr shkollėn, pėr pėrhapjen e arsimit dhe pėr edukimin e brezit tė ri, ndaj jam i bindur se ky nderim do t’iu bėhet.
(Ky nderim iu bė disa vjet me vonė dhe iu dha titulli Mėsues i Popullit. Shėnimi ynė)
Ju uroj pleqėri tė bardhė e sė shpejti nė vend tė nderit!
Ju puth me mall e dashuri
Shoku juaj
Lame Xhama
Me Xhelal Berberin, Mėsues i Popullit
viti 1981
Shumė
i dashur shoku im Xhelal,
Letrėn tuaj e mora dhe u gėzova shumė qė jeni nė gjendje shėndetėsore tė pranueshme pėr t’i shėrbyer vetes, por
dhe pėr tė lexuar e pėr tė shkruar, se jeta jonė, edhe nė kėtė moshė, nuk mund tė kuptohet pa lapsin e pa librin.
Edhe unė, pėr shkak tė moshės dhe gjendjes shėndetėsore, dal rrallė nė pazar e nė njerėz, por nė shtėpi mė vijnė shumė
bashkėfshatarė, shokė, miq e ish-nxėnės dhe mė vizitojnė, bisedojmė e kėnaqemi.
Kohėn mė tė madhe edhe unė e kaloj me tė lexuar e me tė shkruar letra e kujtime. Mė kėrkon kujtime edhe shkolla e Pėrmetit,
ku punova dy vjetėt e parė tė mėsuesisė. Edhe shkolla e Konispolit mė kėrkon kujtime, fotografi e dokumente pėr kohėn e shkurtėr
qė punova aty. Jam duke i shkruar kėto kujtime dhe fatmirėsisht nė shtėpi kemi makinė shkrimi dhe me atė punoj ēdo ditė. Deri tani kam shkruar mbi 500 faqe tė daktilografuara dhe sipas shkollave e ēėshtjeve
i kam lidhur nė formė libri qė t’ua dėrgoj atyre qė m’i kėrkojnė.
Kam shkruar kujtime pėr fshatin tim Fterrė, pėr ēeljen aty tė shkollės sė parė shqipe, pėr periudhėn e Luftės Nacionalēlirimtare,
kam shkruar pėr Normalen e Elbasanit, shumė kujtime e mbresa nga puna e gjatė disavjeēare nė Sarandė etj. Me kėto edhe shkoj
kohėn e lirė, por edhe shkollat e muzetė kanė nevojė pėr tė pasqyruar tė kaluarėn e arsimit dhe tė luftėrave tona pėr liri.
Gjithashtu,
kam dhėnė emisione nė Radio Tirana pėr zhvillimin e arsimit, pse kanė ardhur nė shtėpi e mė kanė incizuar.
I dashur Xhelal, sa tė jemi gjallė duhet tė punojmė brenda mundėsive tona, qė ta gėzojmė titullin “Mėsues i Popullit”.
Tė jesh krenar pėr kėtė titull, se ke punuar gjithė jetėn me nder, me ndėrgjegje e pasion pėr shkollėn e gjuhėn shqipe, pėr
mėsimin dhe edukimin e mijėra e mijėra nxėnėsve. Prandaj, mė shumė duhet tė shkruash nga kujtimet e tua pėr shkollat e Sarandės
e tė Delvinės, qė ata t’i pasurojnė historikėt dhe muzetė edhe me kujtime e dokumente qė ne i kemi tė ruajtura nė mendje,
por dhe nė sirtar, sidomos fotografitė e vjetra, qė janė njė pasuri me vlerė
pėr tė njohur traditat e shkollės. Nė qoftė se gjeni vėshtirėsi pėr t’i shkruar vetė kujtimet qė ke pėr shkollat, kėrko
ndihmėn e ndonjė mėsuesi aty. Ose m’i dėrgo mua tė shkruara dosido me shkrim dore dhe unė jam i gatshėm t’i daktilografoj
e tė t’i dėrgoj tė lidhura.
Pėrqafime me mall sė largu,
Shoku yt i vjetėr
Lame
Xhama
Letra
e Xhelal Berberit
Delvinė, 17 maj 1981
I dashur Lame,
Sado qė nuk jemi parė prej shumė vitesh, dashuria e respekti pėr njėri-tjetrin nuk harrohen kurrė, se ne e kemi lidhur
shoqėrinė tonė pėr njė kohė tė gjatė nė Sarandė, nė Konviktin “Ēamėria” pėr gati njė dhjetėvjeēar, si dhe kėtu
nė Delvinė, kur punuam bashkė nė shkollat e qytetit nė vitet e pasēlirimit.
Letrat qė ke dėrguar i kam marrė dhe i kam lexuar shumė herė. Mė bėhet zemra mal qė ke marrė titullin “Mėsues
i Popullit”, si dhe unė. Ėshtė kėnaqėsi qė, edhe pse nė pleqėri tė thellė,
na nderuan me njė dekoratė tė lartė. Po ti e di mirė, i dashuri Lame, se ne kemi
shkrirė tė gjithė jetėn tonė dhe me ndėrgjegje tė lartė, qoftė pėr tė ēelur shkolla shqipe, qoftė pėr tė mėsuar e edukuar
breza tė tėrė, qė sot punojnė nė tė katėr anėt e Atdheut tonė socialist.
Kėnaqem kur marr vesh se ti je mirė me shėndet dhe i lumtur bashkė me familjen. Unė jam ca i pamundur nga reumatizma,
por sytė dhe intelektin i kam nė rregull. Kohėn mė tė madhe e kaloj brenda nė shtėpi duke lexuar libra. Na ėshtė bėrė zakon
qė nuk ndahemi dot nga librat. Por, ashtu si dhe ju, kam shkruar ca kujtime pėr
shkollat e muzetė e kėtushme. Ndonjėherė kam bėrė dhe ndonjė bisedė pėr shkollėn.
Tė them tė drejtėn, populli i Delvinės mė do e mė nderon. Mė vijnė vazhdimisht njerėz nė shtėpi pėr vizitė, nė dyqanet
e qytetit blejmė pa radhė, se na njohin tė gjithė e na respektojnė.
Po e pėrfundoj duke tė dėrguar urimet qė tė keni shėndet tė plotė familjarisht dhe tė rrosh dhe shumė vjet qė tė gėzosh
deri nė ditėt e fundit tė jetės.
Tė
pėrqafoj me mall
Miku yt i vjetėr
Xhelal Berberi
Me Shkollėn e Fterrės
Me shkollėn tetėvjeēare tė Fterrės e mėsuesit e saj babai ka shkėmbyer dhjetėra letra. Nė to pasqyrohet interesimi
dhe kujdesi i babait pėr rezultatet e shkollės, pėr veprimtaritė e saj edukative e kulturore, pėr jetėn e punėn nė fshat nė
tėrėsi, etj. Por herė pas here nė kėto letra gjejmė edhe kėshilla e udhėzime qė babai u jepte mėsuesve pėr tė rritur nivelin
e dijeve tė nxėnėsve, bazuar nė pėrvojėn e tij tė gjatė nė arsim.
Nė pėrgjigjet e letrave, veē nderimit e vlerėsimit qė i bėhet interesimit tė tij pėr shkollėn e fshatit, pasqyrohen
edhe arritjet e shkollės, nismat e saj, ēmimet e fituara nė rreth e mė gjerė pėr rezultate nė punė, gjer nė angazhime konkrete
qė merrte shkolla pėr t’u radhitur nė mė tė mirat nė rreth.
Kėtu poshtė po japim vetėm ndonjė fragment tė kėtyre letėrkėmbimeve.
Shkruan
babai:
Tiranė, 24.8.1981
Letrėn tuaj e mora dhe u gėzova shumė pėr rezultatet e mira tė shkollės nė mbarim tė vitit shkollor 1980-81. Pėr kalueshmėrinė
e nxėnėsve mbeta i kėnaqur, kurse pėr notėn mesatare mendoj se ka ende shumė pėr tė bėrė...
...Detyra e mėsuesit ėshtė shumė e vėshtirė, prandaj duhet durim dhe punė sistematike pėr tė patė rezultate tė mira.
Ju i kini tė gjitha cilėsitė si mėsues me arsim pėrkatės, por duhet t’i shtoni e t’i forconi mė shumė njohuritė
nė teori e nė praktikė...
...Pėr mėsuesin kryesore janė:Durimi, pėrgatitja, shtimi dhe forcimi i njohurive, dhėnia me cilėsi e mėsimit nė klasė,
rregulli dhe drejtėsia, studimi i vijueshėm, dashuria pėr punėn, dashuria pėr nxėnėsit dhe ndihma ndaj tyre, respektimi i
orarit nė shkollė e nė klasė, paraqitja me dinjitet e mėsuesit, veshja e sjellja e kulturuar,
bashkėpunimi i ngushtė me prindėrit e nxėnėsve etj.
Mėsues
e nxėnės tė Fterrės shkruajnė:
I dashuri Xha Lame,
Ne qė po ju shkruajmė jemi mėsuesit dhe nxėnėsit e shkollės tetėvjeēare tė Fterrės, e shkollės ku ju pėr herė tė parė
keni mėsuar shkronjat “a” e “b” me mėsues Selim Gjonikėn, mė 1916.
Me gėzim tė madh mėsuam pėr dekorimin tuaj me titullin “Mėsues i Popullit” me rastin e festave tė 28 dhe
29 Nėntorit.
Duke qenė bir i kėtij fshati, ku me aktivitetin tėnd si nė Luftė dhe nė ndėrtimin socialist na ke nderuar, ne krenohemi
pėr dekorimin tuaj nga Presidiumi i Kuvendit Popullor tė RPSSH.
Ne ju urojmė qė ta mbani me nder kėtė dekoratė, ashtu si ke mbajtur edhe tė tjerat, dhe tė rroni edhe 100 vjet pėr
t’i dhėnė shoqėrisė edhe tani qė jeni nė pension.
Nė muzeun e fshatit, duke lexuar kujtimet e tua, jemi njohur me aktivitetin tėnd dhe na ka frymėzuar nė punėn tonė.
Me kėtė rast, ne mėsuesit e kėsaj shkolle ju premtojmė se duke ecur nėn shembullin tuaj, Xha Leme, do tė arrijmė kėto objektiva:
( Mbasi rreshtohen njė sėrė objektivash nė fushėn e mėsimit dhe tė edukimit
dhe pėr arritjen e njė kalueshmėrie tė lartė e cilėsore, mėsuesit e nxėnėsit zotohen pėr ngritjen e njė dhome muze tė arsimit
brenda nė shkollė).
Letra pėrfundon:
Edhe njė herė ju urojmė ta mbani me nder dekoratėn dhe shėndet tė plotė.
Pėrshėndetje revolucionare
Nga mėsuesit e nxėnėsit e shkollės tetėvjeēare
Fterrė
– Sarandė
Me nxėnės tė Shtėpisė sė Fėmijės
Me nxėnėsit e Shtėpisė sė Fėmijės, ku babai punoi si drejtor pėr disa vjet, ka njė letėrkėmbim tė gjerė. Me interes
ėshtė tė theksojmė se babai i ka ndjekur kėta fėmijė pėr vite me radhė, kur ata kanė qenė nė shkolla tė ndryshme tė mesme
tė vendit, si nė Tiranė, nė Elbasan e gjetkė, apo dhe kur kanė dalė nė punė e nė jetė. U ka shkruar dhe ėshtė interesuar pėr
pėrparimin nė mėsime, pėr punėn e jetesėn, pėr shėndetin, pėr sjelljen e tyre etj. Dhe ata i janė pėrgjigjur me dhjetėra herė,
duke ia adresuar letrat “ I dashur baba”, ēka tė lė tė kuptosh respektin
e veēantė qė kanė pasur pėr tė kur kanė qenė nė konviktin e Shtėpisė sė Fėmijės.
Po sjellim disa fragmente nga kėto letra:
Nga Elbasani
Shumė
i dashur dhe i ndershmi baba,
Mė parė pritni dhe pranoni tė falat e mia mė tė pėrzemėrta qė vijnė nga larg me shumė mall. Gjer nė orėn qė po shkruaj
kėtė letėr jam mirė si me shėndet, ashtu dhe me mėsime.
Baba, sot me gėzim tė madh mora letrėn tuaj tė dashur dhe shumė jam gėzuar qė jeni tė gjithė mirė…
…Pėr mua e Fiqiretin mos u bėj merak, se nė mėsime kėtė semestėr jemi mirė dhe tė japim fjalėn, i dashur baba, se nuk do t’iu turpėrojmė, por do tė mėsojmė sa mė shumė qė tė kalojmė klasėn
dhe kur tė vijmė aty tė kemi nota tė mira…
Keni tė fala nga Irini Zhupa, Elisabeta Mato, Teferi Mehmeti dhe nga Fiqiretja.
I bėni shumė tė fala nėnė Lutes, Bardhylit, Ferasetit, Agronit me gjithė tė shoqen e fėmijėt dhe i puth njė herė pėr
mua.
Si vajza juaj,
firma
Nga Tirana
I dashur si babai im drejtor,
Mė parė se t’u shkruaj kėtė letėr, pyes pėr shėndetin tuaj, si jeni dhe me punė si shkoni…
Kėtej e tutje unė do t’u dėrgoj letra tė vazhdueshme dhe kurrė nuk do t’iu harroj. Se unė mendoj qė kur
isha aty, ju kisha si baba dhe ju mua mė kishit si vajzė dhe mė keni edukuar.
Kurrė nuk do t’i harroj edukimin dhe kėshillat tuaja dhe unė do tė bėhem njė vajzė e mirė dhe do tė mėsoj. Do rri urtė,
si rrinė shoqet, qė tė dal dhe unė njė punonjėse e mirė, ashtu si i ka hije njė vajze pa nėnė e pa baba.
Ju bėn tė fala vajzave tė konviktit dhe u thuaj tė mė shkruajnė…
Nga
vajza juaj
firma
* * *
Fort i dashur si babai im,
…Drejtor,
letrėn tuaj tė dashur e mora dhe u gėzova shumė, aq shumė sa m’u duk sikur mė erdhi motra ime…
Drejtor, si shkojnė fėmijėt me mėsime dhe me shėndet, mua mė mori malli shumė pėr fėmijėt dhe pėr personelin…Dhe
dy muaj na mbeti dhe do hidhemi nė provime dhe do marrim kategorinė. Pastaj do dalim punėtore tė kualifikuara.
Me shoqe dhe me mėsime shkoj shumė mirė dhe mė duan tė gjitha shoqet, gjithashtu dhe instruktorėt e instruktoret qė
na mėsojnė, mė kanė tė gjithė nė sy tė mirė.
7.4.1959
Tė
pėrqafoj me mall sė largu,
Vajza juaj
Firma